Situacija

Trys ketvirtadaliai žmogžudysčių, apie 60% sunkių kūno sužalojimų, arti pusės prievartavimų, 40 % įvairių viešosios tvarkos pažeidimų – visi šie nusikaltimai Lietuvoje padaromi neblaivių asmenų.¹

ERGO statistika rodo, kad smurtą šeimoje lydi alkoholis, įvairaus sunkumo galvos traumos, žandikaulio lūžiai, išmušti dantys ir kiti sužalojimai. Pasitaiko atvejų, kai smurtas šeimoje baigiasi mirtimi. Nors ir dažniau draudžiasi aukštesnio išsilavinimo, didesnes pajamas gaunantys asmenys, bet pranešti apie smurtinius konfliktus savo šeimoje yra linkę mažesnes pajamas gaunantys gyventojai.²  

Lietuvos teismuose kasmet daugėja bylų dėl smurto artimoje aplinkoje ir fizinio skausmo sukėlimo. Apsvaigęs žmogus negali savęs tinkamai kontroliuoti, jis linkęs dažniau panaudoti agresiją ar smurtą prieš kitą asmenį.³ 2014 metais Vilniaus miesto apylinkės teismas atliko tyrimą dėl 2013 metais išnagrinėtų bylų smurto artimoje aplinkoje.⁴ Paaiškėjo, kad 2013 m. buvo nuteisti 287 asmenys, iš jų 272 vyrai ir 15 moterų. Įdomu tai, kad iš visų nuteistųjų net 241 nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. 84% visų nuteistųjų smurtavo apsvaigę nuo alkoholio. Dažniausiai smurtaujama prieš žmonas ar sugyventines (partneres), mažiau atvejų būna, kai nukenčia vaikai arba tėvai. Nuteistų artimoje aplinkoje smurtavusių asmenų amžiaus vidurkis – 42 metai, jauniausiųjų amžius 17 metų, o vyriausias buvo 78 metų. Tyrimai rodo, kad moterys kuriu vyrai naudoja didesnius kiekius alkoholio patiria dažniau smurtą.⁵

Priežastis 

Skaitant mokslinę literatūrą susidaro įspūdis, kad kiekvienos srities specialistas mato tik savo sritį. Trūksta universalumo ir bendrinių dalykų. Štai M. Gustainienė išskiria smurto priežastis:⁶ alkoholizmas, nedarbas, žiaurus charakteris, depresija, nemokėjimas konstruktyviai spręsti šeimos konfliktų, nuolatiniai moterų priekaištai, skurdas.

Negaliu sutikti su M. Gustainienės didžiąja dalimi priežasčių, nes kitos mokslo šakos jai prieštarauja ir nelogiška. Ne alkoholis, ne darbas, ne skurdas, ne priekaištai, ne depresija smurtauja, o žmogus – asmenybė. Alkoholis, nedarbas, skurdas, priekaištai, depresija, nemokėjimas konstruktyviai spręsti šeimos konfliktų yra veiksniai darantys poveikį smurtui, bet ne priežastys. Žmogaus charakteris yra dalis asmenybės ir gali būti dalinė priežastis. Paminėjau alkoholį, kaip dalinai darantį poveikį veiksnį, nes smurtiniai nusikaltimai, smurtas artimoje aplinkoje yra atliekamas esant ir blaiviems asmenims.

Tai vis dėlto kokios (ia) pirminės (ė) priežastys (is) yra smurto? Mokslininkai ieško tikrosios smurto priežasties ar priežasčių, o visas jų paieškas sieja žmogaus smegenys. Už mūsų vienokius ar kitokius sprendimus yra atsakingos smegenys, smegenys yra kūno valdymo centras, jos leidžia judėti, sužinoti naujus dalykus, idėjas, jausti daugybę emocijų ir t.t. Smegenys gali apdoroti tokią informaciją, kaip matymą, girdėjimą, uoslę, skonio jutimą, lietimą yra net smegenų dalis atsakinga už kvėpavimą, širdies plakimą. Smegenys yra dalis centrinės nervu sistemos, centrinė nervų sistema sudaryta iš milijardų neuronų arba nervinių ląstelių, kurios persiunčia signalus iš vienos ląstelės į kitą, iš vienos kūno dalies į kitą. Koordinacija, mąstymas, elgesys, kalba, regėjimas, priklauso nuo daugybės itin sudėtingų cheminių reakcijų, vykstančių pagrindinėse smegenų ląstelėse neuronuose.

Kas atsitinka centrinei nervų sistemai išgėrus alkoholio, kad sutrinka koordinacija, mąstymas, elgesys, kalba, regėjimas ir t.t.? Visos kūno sistemos jaučia alkoholio poveikį, o ypač centrinė nervų sistema. Patekęs į organizmą alkoholis keičia t.y. slopina arba stimuliuoja tam tikras chemines medžiagas, perduodamus impulsus iš neurono į neuroną. Kai tik alkoholis pasiekia ląsteles, jų veikimas pasikeičia, pasikeičia ir žmogaus elgesys. Jaučiamas smagumas, pakilimas, atsipalaidavimas tik todėl, kad susilpnintos stabdančios bei kontroliuojančios funkcijos. Informacijos perdavimo srautas kinta smegenyse, smegenys nebepajėgia normaliai funkcionuoti: sulėtėja judesiai, nerišliai kalbama, prasčiau matoma, reakcijos  greitis sulėtėja ir t.t. Atrodytų nieko bendro su smurtu ir agresija, tai kur smurto ir agresijos priežastis? Atsakymas nėra toks paprastas, kaip galėtų atrodyti. 

Mūsų smegenys atsako už kiekvieną mūsų veiksmą, mintį, pojūčius, emocijas, raumenų įtempimą, judesį ir t.t. Mokslininkai išsiaiškino, kad tam tikra smegenų dalis ar jų junginys atsako už konkrečias funkcijas: planavimą, sprendimų priėmimą, dėmesį, kalbos generaciją, judesių valdymą, mąstymą. teigiamas/neigiamas emocijas, atmintį, ir t.t.

Kiekviena mintis, veiksmas, idėja ir t.t. yra dėka neuroninių junginių ir jų sąveikos. Kas atsitinka smegenyse, kad vieni žmonės smurtauja, o kiti ne? Atsakymo reikia ieškoti smegenų dalyje kuri atsakinga už sprendimų priėmimą, smegenų dalis atsakinga už sprendimų priėmimą yra smegenų priekinėje dalyje ir ji vadinama prefrontal cortex (angl.). Ši dalis atsako už visus mūsų daromus veiksmus, planavimus, socialinį elgesį, galvojimą apie ateitį, galimas pasekmes ir t.t. Mes esame visi skirtingi žmonės ir skirtingai veikia mūsų neuroniniai junginiai, vienų žmonių junginiai stipresni, o kitų silpnesni, vienų žmonių smegenų dalis atsakanti už sprendimų priėmimą būna stipraus neuroninio junginio pagrindo, o kitų silpnesnio. Alkoholis tuos junginius susilpnina ir savikontrolės neuroninis junginys nesuveikia, kaip galėtų suveikti, todėl galime pradėti nesivalyti, smurtauti, ir t.t. Silpnus savikontrolės neuroninius junginius turinčiam žmogui gali net nereikėti vartoti alkoholio, kitų medžiagų, kad pradėtų agresyviai elgtis ar smurtauti.

Mokslininkai atliko įdomų tyrimą susijusi su smurtu ir alkoholio vartojimu,15 tyrime dalyvavo 495 suaugusieji, visi tiriamieji atsakė į klausimus susijusius su ateitimi, orientavimusi į ateitį. Klausimais nustatyta ar tiriamieji orientuojasi į dabartį, ar ateiti. Tada vienai tiriamųjų pusei buvo duodama išgerti apelsinų sulčių su alkoholiu santykiu 1:5, o kitai tiriamųjų pusei buvo duota išgerti sulčių su labai mažai alkoholio, vėliau buvo atliekamas agresijos testas. Tyrimo rezultatai parodė, kad kuo mažiau galvojama apie ateiti tuo didesne agresija. Neblaivūs tiriamieji susikoncentravę į dabartį ilgiausiai ir labiausiai smurtavo. Alkoholis neturėjo poveikio agresijai ir smurtui tiems tiriamiesiems kurie orientuojasi į ateitį. Labiau agresyvesni buvo vyrai nei moterys, bet tendencijos išliko. Tyrėjų teigimu tyrimo rezultatai turi įspėti tuos žmones kurie gyvena dabartimi ir negalvoja per daug apie ateitį, tokie žmonės turi rimtai pagalvoti apie alkoholio vartojimą, nes pasekmės gali būti tragiškos. Įdomus sutapimas, kad būtent prefrontal cortex smegenų dalis atsakinga už galvojimą apie ateitį ir ji yra savikontrolės prieš smurtą esminė dalis.

Ar prefrontal cortex/cerebral cortex (angl.) yra smurto priežastis? Nevisai, taip, ši smegenų dalis vaidiną ypatingą vaidmenį, o jai nefunkcionuojant tinkamai, mes netektumėm savikontroles ir smurtas būtų nekontroliuojamas, tačiau yra kitų faktorių kurie daro poveikį sėkmingam prefrontal cortex/cerebral cortex ir visam smegenų funkcionavimui. Tokie, kaip: genai, smegenų vystymasis, augliai ar kitos ligos, traumos, biocheminiai veiksniai ir t.t.

Vienas iš biocheminių veiksnių darančių poveikį smurtui ir (ar) agresijai yra serotonino gamyba.16 Svyravimai serotonino lygio smegenyse paveikia smegenų dalis atsakingas už pykti, agresiją. Kembridžo universiteto tyrimas parodė, kad šis cheminis junginys padeda reguliuoti pykti smegenyse, išsiaiškino, kodėl kai kurie asmenys gali būti labiau linkę į agresiją. Žemas serotonino lygis susilpnina aktyvumą prefrontal cortex ir perduoda prioritetą amygdala (angl.) kuri yra specifinė smegenų dalis atsakinga už agresiją. Kiti tyrimai atskleidė, kad sutrikusi serotonino gamyba po alkoholio naudojimo gali sukelti agresiją. Alkoholio naudojimas ir impulsyvus agresyvus elgesys grindžiamas žemu serotonino lygiu.9 Atkreiptinas dėmesys, kad serotoninas nėra vienintelis biocheminis faktorius skatinantis agresiją.

Dar vienas sietinas dalykas su serotoninu yra MAOA (Monoamine oxidase A ang.) genas dar vadinamas kovotojo genu. Šis genas daugiausiai  diskusijų, dėmesio sulaukęs genas ir yra vienas iš daugelio genų darančių poveikį agresijai ir(ar) smurtui. Mokslininkai ištyrė, kad žmonės geriantys alkoholi ir turintys labai aktyvią versiją MAOA geno padidina impulsyvaus smurtavimo riziką.8 MAOA yra fermentas, kuris pažemina smegenyse neurotransmiterius, kaip serotoninas ir dopaminas, tai yra užkoduota MAOA geno. Neurotransmiteriai daro poveikį nuotaikai, susijaudinimui, emocijoms, impulsų valdymui ir tokiu būdu paveikia sėkmingą prefrontal cortex/cerebral cortex funkcionavimą. Tik dabar genetikų pradedama suprasti genų poveikį smegenims, o netolimoje ateityje sužinosime genetinį agresijos ir smurto pagrindą.

Mokslininkai teigia, kad vienas genas negali lemti smurto, turi būti genų junginiai ir tam tikros sąlygos. Genai suteikia pagrindą, bet smegenys vystosi ilgo proceso metu, kuris prasideda nuo vaikystės ir tęsiasi suaugus. Pirmiausia kuriami paprasti neuroniniai junginiai, vėliau sudėtingesni, o kartu jie formuoja vienokias ar kitokias smegenis. 

Šio ilgo proceso metu ypatingą vaidmenį vaidina tėvai, artimieji, mokytojai ir t.t. Vystantis smegenims mokomasi, kaip valdyti emocijas, bendrauti ir pan. šie paprasti gebėjimai kuriami kopijuojant ir adaptuojantis. Vėliau atsiranda sudėtingesnių gebėjimų ir savo ir (ar) kitų pagalba jie yra tobulinami, kuriami nauji. Sėkmingą smegenų vystymą gali paveikti stresas. Vaiko nepriežiūra, smurtas ir t.t. gali susilpninti besivystančią smegenų architektūrą, vienus neuroninius junginius gali sugriauti ir sustiprinti kitus, kaip baimes, neigiamo elgesio. Stresas gali turėti ilgalaikes pasekmes mokymuisi, elgesiui, tiek fizinei ir psichinei sveikatai.

Žmonės gimsta ne su visais įgūdžiais. Regėjimas, klausa yra gimstama, bet kiti įgūdžiai yra kuriami ir tobulinami. Reikia tobulinti atsparumą stresui ir kitus įgūdžius. Smegenų vystymas ilgas, kruopštus ir sudėtingas procesas kuriame dalyvauja visa supanti aplinka. 

Taigi, prefrontal cortex sėkmingam funkcionavimui daro poveikį genai, augliai, kitos ligos, traumos, biocheminiai veiksniai, sėkmingas smegenų vystymasis ir kiti išoriniai veiksniai. Atsiribojant nuo ligų ir traumų tikroji smurto ir agresijos priežastis yra ne viena, o tam tikri junginiai minėtų elementų, kurie gali paveikti sėkmingą prefrontal cortex funkcionavimą.  Alkoholis, kitos narkotines medžiagos, nuolatiniai priekaištai ir t.t. yra tik skatintojai, bet ne priežastys.  

Apibendrinimas

Alkoholis ir kiti dalinai paveikiantys veiksniai padidina tikimybę smurtui atsirasti šeimoje. Alkoholis yra vienas iš pagrindinių veiksnių smurtaujant. Net 84% visų nuteistųjų smurtavo apsvaigę nuo alkoholio. Pagrindinė smurto priežastis yra žmogus. Žmogaus asmenybė gali paveikti smurto atsiradimą šeimoje.

Smurtą gali skatinti vienas ar daugiau veiksnių, galimos įvairios variacijos. Bendrinė priežastis – prefrontal cortex sėkmingas funkcionavimas, tačiau tikrosios priežastys yra genai, augliai, kitos ligos, traumos, biocheminiai veiksniai, sėkmingas smegenų vystymasis ir kiti išoriniai veiksniai. Kiekvienas smurto atvejis skirtingas ir nėra vieno (ų) konkretaus (čių) skatintojo (ų) ir (ar) priežasties (čių) modelio.

Nagrinėjant smegenų veiklą ir skaitant mokslinę literatūrą galima teigti, kad dominuojant savikontroles smegenų sričiai alkoholis ar kiti skatintojai niekada nesukels smurtavimo ar agresijos problemų. Žmonės kurių savikontrolės neuroniniai junginiai nėra stiprus gali susidurti su agresijos ir smurto problema veikiant skatintojams, ar net nesant jiems. Atkreiptinas dėmesys į žmones kurie negalvoja apie pasekmes ar mažai galvoja apie ateitį, moralę jie yra padidintos rizikos zonoje. Detalesnius duomenis gali pateikti smegenų aktyvumo tyrimai ir genų. Gera žinia, kad neuronų plastiškumas leidžia treniruoti įvairias smegenų dalis ir subalansuoti jų veikimą. Bloga žinia – alkoholis, kitos narkotinės medžiagos, netinkama mityba, poilsio trūkumas ir t.t. neuroninį plastiškumą veikia neigiamai, bet apie tai gal kitose temose (je).

 

---

¹ Štelemėkas, M. Alkoholio vartojimo socialinė ir ekonominė žala Lietuvoje. Daktaro disertacija.

( ²) http://www.ergo.lt/lt/naujiena/387/ergo-statistika-liudija-smurta-seimoje-lydi-alkoholis-galvos-traumos-ir-geda

( ³) http://www.vat.lt/lt/salcininku-raj.-apylinkes/pranesimai-spaudai-97/archive/daugeja-smurtautoju-ir-pcn4/p0.html

( ⁴) http://www.vat.lt/download/1910/isvada%20del%20saa.pdf

( ⁵) Domestic and family violence studies, survey and statistics: pointers to policy and practice, Marcus, G & Braaf, R  2007

( ⁶) ^{17(8)910111213}

( ⁷) Key issues in alcohol-related violence. Research in practice no. 4 Anthony Morgan and Amanda McAtamney Canberra: Australian Institute of Criminology, December 2009

( ⁸) Disentangling structural brain alterations associated with violent behavior from those associated with substance use disorders. Schiffer B, Müller BW, Scherbaum N, Hodgins S, Forsting M, Wiltfang J, Gizewski ER, Leygraf N.

( ⁹) http://pubs.niaaa.nih.gov/publications/arh25-1/12-19.htm

( ¹⁰) http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/21646569

( ¹¹) The Neurological Effects of Alcohol MARLENEOSCAR-BERMAN, PH.D., BARBARASHAGRIN, PH.D., DENISEL. EVERT, PH.D., ANDCHARLESEPSTEIN, PH.D.

( ¹²)

( ¹³) 

( ¹⁴) https://www.ucsf.edu/news/2014/03/112306/new-high-tech-lab-records-brain-and-body-action

( ¹⁵) Failure to consider future consequences increases the effects of alcohol on aggression, Journal of Experimental Social Psychology Volume 48, Issue 2, March 2012, Pages 591–595 Brad J. Bushman, Peter R. Giancol, Dominic J. Parrott, Robert M. Roth

( ¹⁶) Kruesi, Hibbs, Zahn, & Keysor, 1992; Virkkunen, de Jong, Bartko, & Linnoila, 1989.Kruesi, M. J., Hibbs, E. D., Zahn, T. P., & Keysor, C. S. 1992.

( ¹⁷) Huttenlocher P. Neural Plasticity: The Effects of the Environment on the Development of the Cerebral Cortex. Harvard University Press; 2002.

( ¹⁸)

( ¹⁹)

( ²⁰)

Human Aggression and Violence: Causes, Manifestations, and Consequences  2011, Phillip R. Shaver, PhD, Mario Mikulincer, PhD

http://developingchild.harvard.edu/